Meduolių namai atsirado ne todėl, kad trūko desertų. Jie atsirado todėl, kad Barbora Radvilaitė mėgo meduolius. O tai, sutikime, yra istorinis dalykas, kurio galima būtų pabandyti paragauti.

Ir štai tie imbieriniai medaus riestainiukai. Ne tik gražūs. Jie puošiami valgomomis, džiovintomis gėlėmis – tomis pačiomis, kurias mėgo Barbora. Taip, mes radome šaltinius. Taip, mes jų neignoruojame. Taip, mes rimti dėl savo sausainių.

Ta proga ir Vilnius dabar turi savo meduolius. Ir jie – ne šiaip skanūs. Jie pasakoja istoriją.

Ant sviestinių medaus sausainių, iškeptų rankomis, puikuojasi Vilniaus senamiesčio vaizdai.

Tie, kurie susiję su Barboros ir Žygimanto Augusto meile. Nes jei jau kandate sausainį, tai kodėl ne saldžiai traškią XVI amžiaus meilės legendą?

Pakuotė? Žinoma, kad ypatinga. Ryški, oranžinė, beveik neoninė – tokia, kad net senamiesčio stogeliai pavydėtų. Piešinius sukūrė Julija – su visa jai būdinga emocine precizika. O dizainą į formą įvilko Petras, nes kažkas turi išlaikyti vizualinę karūną ant šios sviestinės pasakos.

Na ir dar mažučiai dviejų širdžių simboliai. Toks Kalėdiškas ir Valentiniškas reikalas. Su karūna.

0