D.U.K

Barbora Radvilaitė (1523–1551) – kilusi iš vienos turtingiausių ir įtakingiausių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Europos kunigaikščių giminių – Radvilų. Pasak amžininkų, Barbora buvo labai graži moteris – aukšta, liekna, šviesiaplaukė. Tėvai jai suteikė gerą išsilavinimą, ji mokėjo kalbėti lietuviškai, rusėniškai, lenkiškai. Apie jos išvaizdą, apdarus, dvarą, pomėgį medžioti, šokti, maudytis, aistrą juvelyrikai, egzotiniam maistui ir kosmetikai sklandė legendos.

Barbora, būdama 17 jau buvo ištekėjusi už kitos galingiausios Lietuvos giminės palikuonio grafo Stanislovo Goštauto. Grafui mirus, vos 21 metų amžiaus Barbora tapo būsimo karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Žygimanto Augusto mylimąja ir po 4 metų, 1547 m. rugpjūtį jie slapta susituokė. Paskelbus apie vedybas kilo skandalas – vedyboms įnirtingai priešinosi Lenkijos didikai ir karalienė motina Bona Sforca.

Pasipriešinimą sukėlė tai, kad 16 a. geopolitinės, karinės ir ekonominės šalių sąjungos buvo pasiekiamos dviem būdais: užkariavimais arba valdovų vedybomis. Tuo metu Lietuvai ir Lenkijai buvo labai svarbu užsitikrinti Vidurio Europos šalių, tuometinės Vokietijos ir Austrijos imperijos palaikymą prieš Rusijos agresiją. To buvo siekiama per vedybų sutartis. Būsimo Lietuvos ir Lenkijos valdovo slaptos vedybos su pavaldine griovė numatytą šalių užsienio politikos strategiją.

Barbora tapo savo pačios meilės ir vedybų kankine. Ją viešai, už jos akių kaltino paleistuvyste, raganavimu, užkrečiamomis ligomis. Žygimantui Augustui teko imtis visų atsargumo priemonių, kad apsaugotų savo mylimąją nuo gandų, žinių apie jos šmeižimą ir nuo realaus fizinio sunaikinimo pavojaus. Net Augustui tapus karaliumi, jam buvo labai sunku apsaugoti mylimąją nuo paslėpto ir atviro mobingo karaliaus dvare.

1550 m. gruodžio 7 d. Vavelio (Krokuva) katedroje Barbora Radvilaitė buvo pripažinta ir karūnuota Lenkijos karaliene.

Barbora buvo vienos galingiausių Lietuvos šeimos dukra. Ji turėjo lietuviško ir ukrainietiško, lenkiško kraujo. Jos tėvas Jurgis Radvila buvo Lietuvos kariuomenės vadas, didysis etmonas, rūmų maršalka. Barbora pirmą kartą ištekėjo būdama 17 metų. Ji tapo kitos galingos šeimos Goštautų palikuonio, grafo Stanislovo Goštauto žmona. Barboros padėties moterys buvo ruošiamos rūpintis didelio dvaro valdymu, gimdyti ir auginti vaikus. Ji taip pat tikėjosi pagimdyti sosto įpėdinį ir ištikus keliems persileidimams labai dėl to krimtosi.

Barbora rūpinosi savo ir aplinkos estetika, mėgo maudynes, pirtį, masažą, medžioklę, jodinėjimą ir šokius. Mėgstamiausios karalienės gėlės buvo levandos, rožės ir našlaitės, kurių kompozicijomis dvaro patarnautojai puošdavo jos kambarius. Kolekcionavo juvelyriką, mėgo ją taip pat kaip ir didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Laiškuose vienas kitam abu mylimieji įdėdavo ir po brangų, išskirtinį papuošalą.

Portretuose Barbora Radvilaitė vilki drabužiais, daugiausia siūtais pagal Vokietijoje, rečiau – Italijoje ir Ispanijoje paplitusią madą. Brokato, damasto, atlaso ir šilko suknios; aukso ir sidabro siūlais siuvinėtos liemenės; šermuonėlių ir sabalų kailiai; rožėmis puoštos ažūrinės skrybėlaitės; beretės, pasiūtos pagal Vidurio Europos kraštų; paauksuotos sidabro karūnos, peniuarai, juodi permatomi kaspinai; tokios pat spalvos perlais siuvinėtos perpetės, perlų apgalviai, gobtuvai, miniatiūrinės kepuraitės iš permatomo audinio. Dailioji didikė mėgo žalią ir baltą spalvas, o labiausiai – raudoną, tačiau paisė mados, tad rengėsi ir kontrastingų tonų, taip pat baltais ir juodais drabužiais. Dėvėdavo puoštus bei siuvinėtus brangakmeniais drabužius. Ypač madingi tada buvo siuvinėti perlai, kuriais buvo puošiami visi Barboros rūbai. Jos karūnavimo perlų nuometas sukėlė sensaciją Europoje, manoma, kad jį po Barboros mirties per agentus įsigijo Anglijos karalienė.

Iš literatūrinių pavyzdžių matyti, kad mylimieji kartais demonstruodavo vienybę derindami drabužius.

Laikantis taisyklių, maistas valdovei ir jos dvariškiams buvo tiekiamas du kartus per dieną. Tarp devintos ryto ir vidurdienio visi sėsdavo prie pusryčių stalo, o pietus valgydavo tarp trečios ir šeštos valandos. Kasdienis patiekalas – lankinių barščių sriuba iš specialiai užraugtų augalo stiebų, jaunų lapų ir ūglių. Lankiniai barščiai buvo populiarūs ir Vakarų Europos dvaruose: panašias sriubas valgė, pavyzdžiui, Tiudorai Anglijoje. Be to, Barboros stalas visuomet lūždavo nuo mėsos. Kasdien tarnai prekeiviams už įvairią mėsą sumokėdavo net po 50 auksinų – vidurinio rango pareigūno (pavyzdžiui, karaliaus vaistininko) visų metų atlyginimą. Dominavo jautiena ir veršiena, kiek rečiau – aviena, o kiaulienos karalienė beveik nevalgė, jei neskaičiuosime lašinių, kepenų ir spirgučių. Virėjams tekdavo kasdien išdoroti dešimtis paukščių: vištų, ančių, žąsų, kastruotų gaidžių, kartais – povų, o taip pat įvairiausio medžioklės laimikio – nuo smuklių paukštelių iki laukinių karvelių ir kurapkų. Pasninko dienomis mėsą keitė žuvys: lydekos, lynai ir lašišos. Be to, į Valdovų rūmų virtuvę tarnai kasdien atgabendavo po kelias pintines pieno produktų: sviesto, sūrio, varškės, pieno ir grietinės. Iš saldžios grietinėlės buvo gaminami maži apvalūs sūreliai, o varškėtukai tapo vienu mėgiamiausių Barboros Radvilaitės valgių. Ji buvo bigoso gerbėja – tai tradicinis lenkiškas kopūstų troškinys su kapota mėsa. Daržovių asortimentas jos virtuvėje beveik nesiskyrė nuo šiuolaikinio lietuvio preferencijų: žirneliai, krienai, špinatai, svogūnai, ropės, grikiai, petražolės, pastarnokai ir kopūstai.

Sprendžiant pagal išlikusius dokumentus, Barboros Radvilaitės virėjai kasdien užsakydavo neįtikėtinus kiekius kiaušinių. Dalį jų neabejotinai įmaišydavo į tešlą meduoliams. Barbora juos taip mėgo (ypač su uogiene), kad šviežutėliais kepinukais jos stalas būdavo nukraunamas du kartus per dieną. Be to, virėjai prikepdavo riestainių, pagamindavo saldainių su rožių vandeniu. Mėgstamiausi Barboros Radvilaitės vaisiai buvo apelsinai ir kriaušės. Kasdien jos stalui patiekiami aplesinai tuo metu kainavo po vieną auksinę monetą už vieną vaisių. Valgydama Barbora dažniausiai ragaudavo vyno, nors tarnai taip pat pasirūpindavo nupirkti midaus ir alaus.

Slapta vedęs Barborą, kunigaikštis Žygimantas Augustas ilgam išvykdamas iš Vilniaus ir norėdamas apsaugoti Barborą nuo nuodytojų, užsakė pagaminti ypač skaidraus stiklo indų rinkinį.

Išvalyti kvarcą natūraliai buvo ypač sunku, stiklas turėdavo žalsvos spalvos priemaišų. Specialus kunigaikštienės skaidraus stiklo indų rinkinys buvo laikomas tam skirtoje rakinamoje skrynioje. Atsakingas žmogus ją atrakindavo prieš Barborai valgant.

Būdama 28 metų, praėjus vos penkiems mėnesiams po karūnavimo, karalienė Barbora mirė. Sklido gandai kad ją pasiekė karalienės motinos Bonos Sforcos nuodai. Tyrėjai teigia kad jos mirties priežąstis – reprodukcinių organų srities vėžys. Tai – dar viena mįslė, pasidavusi laiko tėkmei, nes Radvilų giminė pasižymėjo sveikata ir ištverme, jos palikuonys ilgaamžiai. Barbora, amžininkų liudijimais, buvo labai gyvybinga, aktyvi, sportiška jauna moteris. Nors ši istorija įvyko prieš beveik penkis šimtus metų, romantinio mito jėga auga, Barbora Radvilaitė pripažįstama visų laikų Lietuvos, Vilniaus mega žvaigžde.

Karalius Žygimantas Augustas statė bažnyčią Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje, numatydamas ją kaip savo ir karalienės Barboros palaidojimo vietą. Tačiau ji nebuvo pabaigta. Karalienės Barboros Radvilaitės palaikai buvo parvežti iš Krokuvos į Vilnių ir iškilmingai palaidoti Vilniaus katedroje, po ta pačia koplyčia, kur, kaip manoma, Kunigaikštis Žygimantas Augustas ją slapta vedė. Pasak liudininkų Karalius lydėjo jos palaikus vežamus specialioje karietoje traukiamoje keturių juodų žirgų. Gyvenvietėse Žygimantas Augustas nulipdavęs nuo žirgo ir paskui karietą ėjo pėsčias.

Karalienės palaikų vieta kurį laiką buvo pamiršta. 1931 m. po didžiojo Neries potvynio prireikė sutvirtinti Bazilikos pastato pamatus, sienas. Tada Lietuvos sostinę valdė Lenkija. Atsitiktinai, darbininkams atliekant remonto darbus, rasti didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro, abiejų Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikai.

Ištyrus palaikus, jie palaidoti specialiame Vilniaus Katedros požemių mauzoliejuje, šiuo metu yra prieinami lankytojams.

Žygimantas Augustas (1520–1572) – paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas. 1544 m., būdamas 24 metų, apsigyveno Vilniuje kaip Lietuvos Didysis kunigaikštis ir į savo rankas perėmė visą valdžią Lietuvoje. Po tėvo mirties 1548 m. Žygimantas Augustas tapo Lietuvos ir Lenkijos valdovu.

Iki 17 metų amžiaus jaunąjį princą globojo ir lepino jo motina – karalienė Bona Sforca. Motinos garbės damų apsupty Augustas mokėsi kalbų, filosofijos, meno ir meilės paslapčių.

Jis valstybėje pasėjo kitokį, humanizmo idėjomis paremtą mąstymo būdą ir naujas madas, o jo ir jo tėvo valdymo metai vadinami LDK aukso amžiumi. Romantikams šis valdovas labiausiai įsiminė kaip nemirtingos karaliaus meilės istorijos herojus, amžiams išgarsinęs Barboros Radvilaitės ir jos giminės vardą.

Buvo vedęs tris kartus, tačiau vaikų nesusilaukė. Pirmoji ir trečioji jo žmonos buvo seserys Habsburgų dinastijos princesės Elžbieta ir Kotryna. Antroji žmona buvo Barbora Radvilaitė.

Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas Vilniuje įkūrė puikų dvarą, prie pilies kalno baigė statyti tėvo pradėtus renesanso stiliaus didžiųjų kunigaikščių rūmus. Jo valdymo metais Vilnius tapo vienu gražiausių rytų Europos miestų, kuriame gyveno ir dirbo daug italų statybininkų, amatininkų ir mokslininkų-humanistų. Žygimantas Augustas čia buvo surinkęs daug meno kūrinių ir turtingą biblioteką, kurią vėliau padovanojo jėzuitų kolegijai.

Nuo Žygimanto Augusto vardo neatsiejamos ir kitos svarbios ūkinės ir politinės permainos, iš kurių žymiausia – jo motinos Bonos Sforcos sumanyta Valakų reforma bei Liublino Unija.

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas išpažino katalikų tikėjimą, tačiau buvo palankus ir reformatų idėjoms.

Žygimantui Augustui valdant Lietuvoje ir Lenkijoje labiau nei kitu laikotarpiu išsiplėtė reformacijos judėjimas (16–17 a.). Dėl politinių ir asmeninių priežasčių (Barboros Radvilaitės brolis ir pusbrolis buvo reformatai) Žygimantas Augustas kurį laiką šį judėjimą toleravo, bet, ypač į valdymo pabaigą, rėmė katalikus, netrukdė jiems kovoti su reformacija.

Liublino unija (lenk. Unia lubelska)– Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės – 1569 m. sujungimas į Abiejų Tautų Respubliką. Svarbiausias išorinis veiksnys, lėmęs unijos sudarymą buvo 16 a. karai regione. Karuose dėl Lietuvos rusėnų žemių su stiprėjančia Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste prarasta daug teritorijų, nualinti valstybės finansai ir visuomenė.

1558 m. prasidėjus Livonijos karui, LDK kariuomenei teko kovoti dviem frontais. 1560 m. Rusija užėmė didelę dalį Livonijos. 1564 m. vasario 25 d. Rusijos kariuomenė užėmė Polocką ir rengėsi pulti Vilnių. Gynybai prireikė Lenkijos paramos, kuri sutiko padėti tik sudarius uniją. 1564 m. kovo 13 d. Varšuvos seime priimtas protokolas, numatantis LDK uniją su Lenkijos Karalyste.

Vilnius yra Lietuvos sostinė, valdovų miestas, pagrindinis ir svarbiausias kultūrinis ir mokslo centras. Vilniaus pavadinimas kilęs nuo Vilnios upės, kuri teka pro miestą. Neoficialiai vietovė, kurioje susitinka dvi upės, Vilnia ir Vilija (šiandien Neris) gyvenama nuo 2 a. prieš Kristų. Oficialiai miestas save kildina nuo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino laiško visų Europos šalių valdovams, pranešančio apie sostinės įkūrimą 1323 metais.

Miestas įsikūręs ant neaukštų kalvų, garsėja Unesco saugomu senamiesčiu, romatiška atmosfera ir gausia parkų žaluma. Šiandien Lietuvos sostinė – modernus, šiuolaikiškas, bet kartu jaukus ir svetingas miestas, pilnas kultūros bei kūrybos. Tai miestas, kuriame kalba skulptūros, groja muzika, kuriami internetiniai startuoliai ir žaidimai, kvepia geru maistu ir nuotykiais. Į Vilniaus centrą gali atplaukti valtimi, nuo pievelės pakilti oro balionu, pavasarį miške vidury miesto prisiskinti žibuoklių ar skaičiuoti žvaigždes užkilus į bet kurią žalesnę kalvą miesto centre.

Ryškiausia ir žymiausia, romantinė Vilniaus istorija 16 a. būsimo karaliaus Žygimanto Augusto ir Vilniaus gražuolės, kilmingos jaunos našlės Barboros Radvilaitės meilės legenda.

Ji visiems laikams sugeneravo Vilniaus romantinį kodą, pažįstamą kiekvienam vietiniam gyventojui ir pajuntamą atvykusiam.

Karališka Vilniaus meilės istorija – renesanso epochos palikimas ir puoselėjama nematoma miesto diadema. Vilniuje sprendėsi ne vieno karališko kraujo asmens likimas.

1562 m. spalio mėnesį Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Vilniuje ištekėjo už Suomijos didžiojo kunigaikščio Jono vazos.

Po šešerių metų Kotryna su Jonu tapo Švedijos karalystės valdovais, o jų palikuonys valdė Lietuvą ir Lenkiją 17 amžiuje. Kotryna Vilniuje ištekėjo būdama 36 metų už 11 metų jaunesnio princo.

Jiems keliaujant į Suomiją, Kotryną bandė sustabdyti ir pagrobti rusų caro Ivano Žiauriojo kariuomenė, nes jis taip pat norėjo vesti Lenkijos princesę, tačiau karalius Žygimantas Augustas atsisakė išleisti seserį už Rusijos valdovo.

Jaunavedžiams pavyko išvengti caro kariuomenės pasalos ir po itin nepalankios, kupinos nuotykių kelionės trukusios du mėnesius pora pagaliau pasiekė Turku miestą, kur buvo tuometinė Suomijos sostinė.

Jono brolis, Švedijos karalius Erikas 16-asis susirgo psichine liga. Švedijos didikai susivienijo, sukilo ir nuvertė Eriką nuo sosto. 1569 matis Kotryna ir Jonas Upsalos katedroje buvo karūnuoti karaliene ir karaliumi.

Upsala yra vienas seniausių Švedijos miestų, 71 km. nutolęs nuo sostinės Stokholmo. Jis buvo žinomas kaip Östra Aros iki XIII a., kai perėmė pavadinimą Upsala. Šiandien Upsala yra vienas iš keturių didžiausių Švedijos miestų ir, be kita ko, garsėja savo istorija, universitetais, nuostabia katedra.

Upsala yra Švedijos arkivyskupo buveinė ir šimtus metų čia buvo karūnuojami Švedijos karaliai ir karalienės. Nors katedra pradėta statyti 1270 m., ji buvo pašventinta tik 1425 m., praėjus beveik 200 metų. Jos pilyje buvo nužudytas Karalius Erikas 16-asis, kurio įpėdiniu tapo Kotrynos Jogailaitės vyras Jonas 3-iasis. Kotryna Jogailaitė palaidota Upsalos katedroje.

Krokuva yra antras pagal dydį ir vienas seniausių Lenkijos miestų. Įsikūręs prie Vyslos upės Mažosios Lenkijos vaivadijoje, miestas datuojamas 7 amžiumi. Krokuva iki 1596 m. buvo oficiali Lenkijos sostinė ir tradiciškai buvo vienas iš pirmaujančių Lenkijos akademinio, ekonominio, kultūrinio ir meninio gyvenimo centrų. Vienas gražiausių Europos miestų senamiestis su Vavelio karališka pilimi paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu pasaulyje.

Miestas iš akmens amžiaus gyvenvietės išaugo į antrą pagal svarbą Lenkijos miestą. Krokuva yra pagrindinis nacionalinis Lenkijos akademinis ir meno centras.

Krokuvos Vavelio pilis ilgą laiką buvo Lenkijos karalių pilis, joje palaidotas karalius Žygimantas Augustas.

1549 m. vasario 13 d. Žygimantas ir Barbora atvyko į Krokuvą – tuometinį Lenkijos karalių miestą. Vavelyje Augustas Barborą lepino prabangiu gyvenimo būdu ir brangiomis dovanomis. Turėdama didžiulę įtaką Žygimantui Augustui, ji nesidomėjo politika, kitaip nei jos ambicingas pusbrolis Mikolajus „Juodasis“ Radvila ir brolis Mikolajus „Raudonasis“ Radvila. Kol jie dirbo su Augustu, kad užtikrintų jai Lenkijos karūną, ji nedarė jokių gestų, kad pelnytų didikų paramą ar žmonių palankumą. Kai buvo pasiūlytas kompromisinis sprendimas – pripažinti Barborą Žygimanto Augusto žmona, bet nekarūnuoti jos Lenkijos karaliene – Žygimantas Augustas atsisakė. 1549 m. vasarą, norėdamas apsisaugoti nuo galimo ginkluoto maišto, Žygimantas Augustas sudarė aljansą su Vengrijos karaliumi Ferdinandu. Siekdamas gauti popiežiaus nurodymą, leidžiantį karūnuoti Barborą, Žygimantas Augustas išleido įsaką, draudžiantį ereziją – prieštaringą žingsnį šalyje, kurioje buvo daug Rytų ortodoksų. Jis taip pat stengėsi grasinti, papirkti ar kitaip įtikinti lenkų didikus nesipriešinti santuokai. Jo motina ir viena garsiausių oponentų karalienė Bona Sforca buvo pašalinta iš karaliaus dvaro ir išsiųsta į Mazoviją.

1550 m. gruodžio 7 d. Vavelio (Krokuva) katedroje Barbora Radvilaitė buvo pripažinta ir karūnuota Lenkijos karaliene.

Slapta meilė – kultūros startuolis, platforma skirta istorijai ir šiuolaikiškam romantinio dizaino Vilniaus ir Krokuvos dovanų prekės ženklui, sukurtam pagal dramatiškos 16 a. karališkos Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos faktus ir mitus.

16 a. (1543–1551) Vilnių ir Krokuvą apstulbino uždrausta ir nepakartojama meilės istorija. Dėl skandalo ir dramos, kurią sukėlė, ji tapo visų laikų romantiškiausia Vilniaus legenda apie slaptą karališką meilę.

Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir gražuolė jo pavaldinė Barbora Radvilaitė pamilo vienas kitą. Tais laikais valdovų santuokos buvo ekonominiai ir kariniai šalių aljansai. Valstybės jungėsi su partneriais, kurie padėtų apsiginti ir augti, tad karališkoms atžaloms poras parinkdavo pagal šalių interesus. Būsimasis karalius išdrįso pasiduoti jausmams ir slapta vedė mylimą moterį.

Tapęs Lenkijos karaliumi, Žygimantas Augustas pasiekė, kad Barbora būtų pripažinta teisėta jo žmona ir karūnuota Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene. Vilniuje sužibo Barboros Radvilaitės, jau daugiau kaip keturis šimtmečius traukiančios savo paslaptingumu ir žavesiu, žvaigždė.

2022 m. Julija Janus pradėjo pamažu kurti profesionalaus dizaino platformą – ekspozicijų kambarį internete, kviesdama kartu bendradarbiauti įvairius gamintojus, kūrėjus ir istorijos, menotyros, dizaino, technologijų, antropologijos mokslininkus. Toliau kuriama dizaino produktų ir paslaugų kolekcija pavadinta Slapta meilė.

Slapta meilė – taip buvo pavadintas audiogidas, kurį Julija Janus (dizainerė, tarpdisciplininė menininkė, vietokūrininkė) parašė ir paruošė naudojimui. Kelionės audio vadovas, parašytas ir įgarsintas tarsi Barboros Radvilaitės dienoraštis veda per Vilniaus senamiestį vietomis, kurios tiesiogiai susijusios su garsiąją renesansine meilės istorija.

2021 metais buvo sukurtas internetinis – puslapis slaptameile.lt, kuriame patalpintas audiogidas įgarsintas keturiomis kalbomis. Jis prieinamas iš kiekvieno mobilaus įrenginio, susietas su Google žemėlapiu, todėl juo naudojantis lengva rasti visus audio ekskursijos taškus. Šiuo įrankiu gali naudotis tiek profesionalūs gidai, tiek savarankiški keliautojai.

Showroomas (nuo angl. žodžio showroom – parodų kambarys) – kultūros startuolio kolaboracijų ekspozicijų kambarys. Jis atrodo kaip parduotuvė, tačiau pasirinkus patinkantį produktą ar paslaugą, juodas mygtukas pirkti nuveda tiesiogiai į to produkto gamintojo ar paslaugos teikėjo elektroninę parduotuvę.

Visi produktai sukurti remiantis 16 a. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos faktais ir mitais. Nors produktai yra skirtingų gamintojų ir skirtingose elektroninėse parduotuvėse, Showroomas Slapta meilė yra vienintelė vieta, kur juos galima pamatyti visus vienoje vietoje kaip kolekciją.

Visus produktus vienija ne tik intymioji karališka 16 a. meilės istorija, bet ir vieninga paslaptinga pakuotė, sukurta pagal tapytojos Miglės Kosinskaitės kurtą karališkos poros viso ūgio portretą, kurio originalą galima pamatyti Vilniuje, Stiklių g. 6, restorano “Lokys” priimamojo prieškambaryje.

Norėtum sukurti ar pagaminti dovaną: produktą, paslaugą, patyrimą susijusį su šioje istorijoje aprašomais įvykiais ir žmonėmis? Rašyk mums info@juliajanus.com, laiško dalyke nurodant žodį PARTNERYSTĖ.

Jeigu atstovauji gamintoją ar paslaugos teikėją – būtina sąlyga turėti internetinę prekybą.

Jei esi kūrėjas (-a) – būtina sąlyga prie laiško išdėstyta patirtis produkto dizaine (CV forma) ir aiškūs eskizai – vizualizacijos.

„Slapta meilė“ produktai gali būti parduodami atskirai, kartu kaip kolekcija arba sudarytomis dovanų grupėmis – rinkiniais. Kiekvienu atveju, norint jais prekiauti, kreipkitės į mus laišku info@juliajanus.com, laiško dalyke nurodydami žodį PARDAVIMAI ir mes padėsime susisiekti su partneriais geriausiu tau tinkamu būdu.