Slapta meilė.
Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos kelias po Vilnių.
16 a. Vilniuje atsitiko Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Žygimanto Augusto ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir Lenkijos Karalienės Barboros Radvilaitės meilės istorija, vėliau įkvėpusi daugelio tautų ir epochų rašytojus, dailininkus, dramaturgus bei tapytojus. Valdovų ryšys buvo labai stiprus, elgesys to meto visuomenėje – skandalingas bei dramatiškas, istorija trumpa ir tragiška.
Trasa „Slapta meilė“ – tai kelias, vedantis per svarbias Vilniaus vietas, kur 1520 -1549 m. gyveno, mylėjo ir veikė garsioji pora. Istorija sukurta taip, tarsi ją atvirai ir jautriai pasakoja pati Barbora Radvilaitė.
Audiogidas ves tave Vilniaus vietomis, kur gimė, augo ir gyveno Barbora Radvilaitė. Vieni sakė, kad ji buvo aikštinga, geidulinga, laisvo elgesio mergina, tapusi savo įtakingų giminaičių politinių žaidimų auka, ir galiausiai mirusi nuo savo anytos, karalienės Bonos Sforcos nuodų. Kiti liudijo, kad tai protinga, jautri jauna moteris, išgyvenusi didžiulę meilę ir laimę, bei nuožmų pasipriešinimą jos ryšiui su Žygimantu Augustu. Priešininkų atakos Barborą palaužė emociškai ir fiziškai. Dėl nuolatinės įtampos ji sunkiai susirgo ir anksti mirė.
21 stotelė – tai svarbiausi Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto istorijos ženklai Vilniaus mieste ir romantiškas pasivaikščiojimas po XVI a. Vilnių, kartu su Barbora Radvilaite ir tavo draugais.
Šis projektas įgyvendinamas gavus finansavimą iš Agentūrai (MITA) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų lėšų.
Maršrute naudojami Miglės Kosisnskaitės paveikslo „Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė“ atvaizdai.
